Žvaigždė yra dangaus kūnas, maždaug panašus į mūsų saulę: didžiulė dujų sfera, kurios paviršiaus temperatūra yra labai aukšta, nuo 2000 iki 4000°, o centro temperatūra dar aukštesnė, kuri gali siekti keliasdešimt milijonų laipsnių. Žvaigždės masė yra labai didelė, dažniausiai šimtus tūkstančių kartų didesnė už žemės masę, o planeta yra palyginti nedidelė masė ir mažas dangaus kūnas. Tačiau esminis skirtumas tarp planetų ir žvaigždžių yra tas, kad žvaigždės šviečia, o planetos yra tamsūs kūnai. Planetos matomos tik tada, kai jas apšviečia kiti objektai (pvz., Saulė mūsų sistemoje).
Žvaigždės skleidžia šviesą dėl tam tikrų giliai jose vykstančių procesų, kuriuos vadiname branduolinėmis reakcijomis
Žvaigždės skleidžia šviesą dėl tam tikrų giliai jose vykstančių procesų, kuriuos vadiname branduolinėmis reakcijomis (planetose šie procesai neegzistuoja arba vyksta retai). Šiuose procesuose lengvieji elementai, daugiausia vandenilis, paverčiami sunkiais elementais. Šviesai trumpos bangos išskiria didžiulius energijos kiekius. Dėl nuolatinio didelių energijos kiekių išsiskyrimo žvaigždė buvo labai aukštoje temperatūroje, o tai leidžia tęsti naujos energijos išsiskyrimo reakcijai. Todėl žvaigždės beveik be išimties šviečia jau milijonus ar net milijardus metų. Galima spėti, kad gilioje senovėje žmonės, piešdami žvaigždes, jungdavo jas vieną su. kita, kad būtų patogiau įsiminti jų išsidėstymą. Ilgainiui atskiros figūros (atsirandančios, sujungiant žvaigždes) nuo tų piešinių gavo vardus. Tuo būdu astronomai lengviau galėjo surasti bendrą kalbą, nes, užuot žymėję kurios nors žvaigždės padėti tam tikru laiku kuriais nors skaičiais (koordinatėmis), jie tiesiog sakydavo, kad tokia ir tokia žvaigždė priklauso, pavyzdžiui, Tauro žvaigždynui ir yra jo dešinioji akis arba guli ant kairiojo peties. Žvaigždynų pavadinimai buvo susiję su religiniais tikėjimais: senovėje žmonės daugelį žvaigždynų tapatindavo su dievais arba deivėmis. Atsirasdavo legendų, pavyzdžiui, apie deivę, kurią aukščiausias dangaus dievas Dzeusas pavertęs Grįžulo Ratais, norėdamas nubausti už skriaudas, kurias ji padariusi Herai, Dzeuso žmonai. Palengva visi žvaigždynai tapo susieti su tam tikrais padavimais, kurie tokiu būdu „įsitvirtino” danguje.
Viduramžiais kažkas bandė pakeisti žvaigždyno pavadinimą į pavadinimą, ištrauktą iš Evangelijos, bet nesėkmingai
Šiais laikais prisidėjo keli nauji žvaigždynai: pavyzdžiui, Sobieskio skydas, taip pat daug naujų žvaigždynų pietiniame pusrutulyje, kurių senovės graikai ir egiptiečiai negalėjo stebėti. Neseniai dangaus žemėlapyje iš pradžių neaiški žvaigždyno riba buvo šiek tiek pakeista ir, galima sakyti, šviesesnė. Prie Saulės artėjančios kometos temperatūra didėja. Dėl šito kietuose kūnuose esančios dujų molekulės juda greičiau ir tuo būdu jos, iš pradžių lėtai, o paskiau vis greičiau, atsipalaiduoja iš materijos masių, sudarančių kometos branduolį. Atsipalaiduojančios dujos virsta vadinamuoju kometos branduolio apvalkalu, ir, artėjant prie Saulės, šios dujos, stipriai veikiant jas šviesos slėgiui, pradeda tolti nuo kometos. Šios tolstančios dujos bei dulkės kaip tik ir sudaro kometos uodegą. Todėl kometų uodegos dažniausiai būna pasuktos i priešingą Saulei pusę. Kometos yra labai nepatvarūs kūnai jų amžius siekia tiktai tūkstančius, o kartais ir šimtus metu. Specialistai mano, kad žemės rutulyje yra virš tūkstančio įvairių rūšių kavos. Priklausomai nuo savybių kiekviena rūšis naudojama skirtingai. Didžiausia dalis iš visų kavos rūšių tenka vienos rūšies pupelėms — arabikos, arba arabiškajai kavai. Mūsų amžiuje pripažinta dar viena kavos rūšis. Tai robusta. Yra ir kitų rūšių, bet jos dėl įvairių priežasčių nepopuliarios (pavyzdžiui, liberiška — mažai derlinga, neturi komercinės paklausos).