Yra sakoma, kad joga skirta tiek kūnui, tiek sielai. Ja užsiimantys žmonės teigia, kad būtina skirti dėmesio ne tik fizinei, bet ir emocinei kūno būsenai. Joga itin stiprina bendrą žmogaus organizmo sveikatą. Praktikuojant jogos filosofiją, stiprėja žmogaus dvasinis pasaulis, fizinė kūno būklė bei kontroliuojamos emocijos. Joga ypač tinka kamuojančiam stresui bei įtampai mažinti. Jogos universalumo dėka, šia veikla gali užsiimti bet kuris žmogus. Užsiėmimų metu atliekami tokie pratimai, kaip taisyklingas kvėpavimas, raumenų tempimas bei praktikuojama meditacija.
Galime drąsiai teigti, kad joga sparčiai populiarėja ir vis daugiau žmonių ją ima praktikuoti. Joga užsiiminėjantys žmonės, neretai pradeda gilintis ir į pačią jogos filosofiją. Yra sakoma, kad ilgiau užsiiminėjant joga ima keistis ir žmogaus požiūris į supančią aplinką. Jis tampa sąmoningesnis, atsiranda noras keistis, atsisakyti žalingų įpročių, galbūt netgi keisti ir mitybą, atsisakyti mėsos valgymo. Jogos specialistai sako, kad praktikuojant jogą, ilgainiui susibalansuoja įtemptas gyvenimo ritmas, išmokstama suprasti savo kūno siunčiamus signalus bei jo poreikius.
Joga kūnui
Joga, kaip ir pilatesas ar kalanetika, yra puiki išeitis nemėgstantiems intensyvių treniruočių, kaip kad aerobikos. Siekiant pakoreguoti netaisyklingą laikyseną, taip pat rekomenduojami jogos pratimai. Joga taip pat gerina netaisyklingą sėdėseną ir stovėjimą susikūprinus.
Joga sielai
Puikus užsiėmimas siekiant sumažinti stresą, įtampą ir nerimą. Jogos metu medituojama, pasineriama į save, taip siekiama suprasti savo kūną ir mintis. Medituojant žmogus nusiramina, atsipalaiduoja, o po jos jaučiasi pailsėjęs bei atgavęs pasitikėjimą savimi ir prarastą energiją.
Koks jogos poveikis protui ir sielai?
Jogos poveikis yra neįkainojamas. Žinoma, kiekvienam žmogaus šis poveikis bus jaučiamas individualiai ir skirtingai, tačiau joga yra vienas didžiausių streso malšintojų. Visi žinome, kad stresas kelia neigiamas emocijas, daro žmogų irzliu, demotyvuoja. Taip yra todėl, kad žmogaus organizmas būdamas nuolatinio streso būsenoje pervargsta, organizmas išsenka ir nebe sugeba pasigaminti laimės hormono. Praktikuojant jogą, išmokstame kontroliuoti savo emocijas, suprasti mus veikiančias nuotaikas bei stresines situacijas. Taip pat pagerėja mąstymas, dėmesio koncentracija bei kasdienė nuotaika.